Rudenį, turbūt labiau nei bet kuriuo kitu metų laiku, žmonės pajunta Vienatvę. Galbūt todėl, kad būti vienam Šalta. Ir eilinis puodelis karštos arbatos, kurią vis geriu, sušildo kūną, bet nesušildo Širdies.
Kartais bandau atsakyti į klausimą – Kodėl?.. mano aplinkoj tiek daug neužpildytos tuštumos...
Tik atsakymo nėra. Kaip toje rytiečių maldoje – „Viešpatie, suteik man nuolankumo susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“.
Jausmų pasaulis nepasiduoda proto dėsniams. Jame, prie dviejų pridėjus du, gali gauti bet kokį įmanomą skaičių..tik ne keturis...
Ir aš kasdien bandau su tuo susitaikyti. Tik man nekaip sekasi.