Palikę užuovėją

Pamaniau, kad metų metais mes laukiame ko nors, kas mus suprastų, kas priimtų mus tokius, kokie esame, kas turėtų tą stebuklingą galią akmenis paversti saulės šviesa, kas užuot priekaištavęs suteiktų mums laimės, kas vidurnaktį stotų akis į akį su mūsų drakonais, kas galėtų mums padėti tapti tokiais, kokiais patys norime. Tik vakar aš radau tokį žmogų. Jo veidas matyti tuomet, kai pažvelgiame į veidrodį.