“Kai esu toli nuo tos, kurią myliu, myliu tą, kuri šalia”. (E.Y. Harburg “Finian’s Rainbow”)
"Nežinau kaip jūs, bet aš žmogaus, kurio nemačiau dieną ar savaitę, pasiilgstu kur kas labiau negu to, kurio nemačiau mėnesį arba metus. Aš esu iš tų, kurie tiki, jog įsimylima spontaniškai, bet mylėti - išmokstama. Aš tikiu, kad žmogus, kuriam tu sakai myliu, yra tas, kuris visada šalia. Kaip ten sakoma? “…kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu.”? Ar gali tas vienintelis/svarbiausias žmogus gyvenime būti tas, kurio beveik niekada nėra greta? Kam jis tada? Kodėl?"...
"Visi ieškom antros pusės, kurios buvimas greta būtų gyvas įrodymas, jog nesame beviltiški, esame kažkam reikalingi.. kažko, kas palaikytų, kai sunku. tai..ką daryti, kai tau sunku, tau silpna, o tavo žmogus už 10 000 km? ar ne tokiomis akimirkomis jie yra reikalingiausi, ar ne dėl tokių mes ieškom jų?"...
"Mylintis žmonės nepalieka vienas kito ilgam vienumoje.. kažkuris turi “pasiaukoti” ir judėti kartu. Įsimylėjimų, draugystės, aistros atvejais taip būna, bet meilė yra ne apie tai…"
"Meilė yra apie abipusį poreikį ir norą kitam (kasdien) duoti kažką, dėl ko jis būtų laimingas - nes tik matydamas kitą žmogų laimingą, pats gali tokiu būti."
"Tu įsimyli žmogų būdama su juo - atrasdama jį. Tai ir mylėti reiktų būnant greta, o ne toli vienas nuo kito."
"Mylėti būnant šalia yra visai kas kita, nei mylėti tolimąjį.. Nebelieka iliuzijų, bet užtat tai yra tikra.."
Iš http://niekoblogo.lt/citata-i-tema-ey-harburg-apie-meile/
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą