Vakarais, kai pulkai naktinių drugelių skrenda į mano žvakę, vis mąstau: o ką daryt, kad į šviesą veržtųsi žmogus?...
Padegu tėvo dvarą. Ir, šit, jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai.
Yra žmoguje tie šviesieji pradai!!! Tik reikia mokėti juos pažadint!
J.Erlickas
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą