Daina, parašyta 1974 metais

O as dar buvau nė negimus.. :))

http://www.youtube.com/watch?v=_-RdAzkKlXY

Fantastika!

SU GIMTADIENIU :)

Tėte,
Ar išdrįsiu dar šiam gyvenime
Paliesti Tavo sugrubusią ranką,
Pagarbiai pakelti ją prie lūpų
Ir pabučiuoti.
Stebėti,
Kaip nukritusi gerumo ašara
Susigeria į Tavo suskeldėjusį delną.


Tikiuosi, tu žinai, kad visi tie dalykai, už kuriuos aš niekada Tau garsiai neištariau AČIŪ, sukrauti didelėj skrynioj mano širdyje, pavirto į lobį.

Tai tik keletas žodžių, kuriuos Tau dovanoju, kad iki sekmadienio su gaiviu vėjo sukūriuku atlėktų iki Tavęs.

Su Gimtadieniu !

LA VILLE DE MON AME

Šypsenos :)

http://www.youtube.com/watch?v=EY69LLSO0xM&feature=related

"L'espace d'une vie est le même qu'on le passe en chantant ou en pleurant"

Prendre la vie telle qu'elle m'a été donner, c'est à dire gratuitement, avancer malgré les difficultés, chercher le positif quand tout va mal, vivre le présent, profiter des petites choses et des joies qui sont proches de nous, où souvent nous passons à côté car trop presser de chercher le bonheur alors que parfois il est tout proche. Etre ce que je suis, accepter que je suis moi, et accepter les autres tels qu'ils sont, sans vouloir les changer, donner du réconfort à ceux qui le désire.

Vėjas

LE DESERT


Le vent souffle où il veut

Tu entends sa voix

Mais tu ne sais ni d'où il vient, ni où il va.

Le vent souffle où il veut

Tu entends sa voix

Mais tu ne sais ni d'où il vient, ni où il va.

Chacun a son désert à traverser,

Chacun a son royaume à retrouver,

cet son ennemi à pardonner

Et son ennemi à pardonner.

Chacun a son désert à traverser,

Chacun a son secret à révéler,

Et son espoir à partager

Et son espoir à partager.

Le vent souffle où il veut

Tu entends sa voix

Mais tu ne sais ni d'où il vient, ni où il va.

Giani Esposito

August Rush

Fantastiškai romantiškas filmas.... + gera muzika

http://www.youtube.com/watch?v=-5ab6RtA-KE (anonsas)

http://www.youtube.com/watch?v=4yY82owm7Ps&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=qwWvBcOW5G4&feature=related (nominuota oskarui)

http://www.youtube.com/watch?v=cbEhYkrIBJc

Who can say why your heart sighs,

As your love flies?

Only time...

And who can say why your heart cries,

When your love dies?

Only time...

Qui sait ?

Seulement temps...

Qui sait ?

Seulement temps...

Salvador Dali

L'unique différence entre un fou et moi, c'est que moi je ne suis pas fou.

Woody Allen

La réponse est oui. Mais quelle était la question ?

A.F.

Aš ištikima savo trūkumams, nes jie mano esmė.

Neklausyk svetimų patarimų

Jei Kolumbas būtų turėjęs patarėjų komitetą, tikriausiai jo laivas vis dar stovėtų doke.
(A.Goldberg)

Mano tyla Tau

Tarp milijonų žodžių, šią akimirką nėra nė vieno, kuris galėtų sutilpti į vieną mano ašarą.

http://www.youtube.com/watch?v=dBCkoDJkIOc

Apie tikėjimo galią

Jeigu galvoji, kad pralaimėjai,

vadinasi, pralaimėjai.

Jeigu galvoji, kad tau trūksta drąsos,

vadinasi, taip ir yra.

Jeigu sieki pergalės galvodamas,

kad jos nepasieksi, -

ko gero, iš tikro nepasieksi.

Gyvenimo grumtynėse ne visada nugali

stipresni ar greitesni,

bet anksčiau ar vėliau laimi tie,

kurie tiki pergale.

(N.Hilas)

Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis?

Paprastai paskutinis juokiasi tas, kuriam priekyje stinga vieno danties.(B.Spinoza)

Nesitikėk

Tikėtis, kad Pasaulis su tavimi elgsis garbingai, nes esi geras žmogus,
yra maždaug tas pats, kaip tikėtis, kad bulius neužpuls, nes esi vegetaras.

D.Holis

Aistros

Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos.

F.De Larošfuko

Nesurandu..

NESURANDU
KUO PASAKYTI GALĖČIAU
KAD NEDAUG TĖRA DIENOJE
KAD VISKO
PILNA NAKTIS

J.Marcinkevičius

"Vilius Orvidas"

Kai išgirdau Vilių sakant: "Stengiausi būti normalus, bet man nieko neišėjo", supratau, kad nereikia stengtis būti normaliam - tai, ką turi originalaus, vis tiek prasimuš. Ir juoda varna pakankamai savotiška, kai yra savimi. Baltosioms toli iki jos.

Draugas

Draugas - tai kažkas...
Kas pažįsta dainą Tavo širdyje...
Ir gali Tau ją paniūniuoti...
Jei tik staiga pamiršti žodžius...

Dona Roberts

Praeičiai

Praeitis tartum senas elgeta, vaikšto man iš paskos, prašydamas išmaldos..
Šypsosi man išbyrėjusiais dantimis..
Aš jos nebelaistau
tikiuosi, gal nuvys..?
O ji tarytum kaktusas
prisigėręs per daug laimės akimirkų,
kad kada nors galėtų numirti.

Ir dar gražesnė...

http://www.youtube.com/watch?v=n4XCGeckA-E&feature=related

I'm not a picture with a pretty face

And I'll never be what you want me to be..

Šią akimirką gražiausia...

http://www.youtube.com/watch?v=X2jW5YyXG5A&feature=related

Laikas

Laikas, rodos, sustojo, jis nebuvo panašus į upę, kuri išplaukia iš tamsos ir dingsta tamsoje, - jis pavirto ežeru, kuriame be garso atsimuša gyvenimas.
E.M.Remarkas

Dao

Nelaimės gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai.

Apie gyvenimo prasmę nepilnametės akimis..

Ir kur mes taip skubam?
Klajūnai..
Su kuprinėm ant pečių, kurios vis sunkėja ir sunkėja..
Kelyje
su keliom stotelėm
prie kurių trumpam sustojam
mylėti...

Jacques Bossuet

Le bonheur humain est composé de tant de pièces qu’il en manque toujours.

Ligitai

Net jei viduržemio naktį

suledės ir lūpos, ir šauksmas,

Jei kruvinai nudaužyti pirštai

virpės prie durų...

Vis tiek

Tenai - toj tamsoj nepraplėšiamoj -

saulė!

Tenai - toj pusny neišbrendamoj -

plaka žolės širdis.

Ir aukštų namų

su auksinėm langų akim

begalinėj eisenoj

Tiek šilumos ir vaikų čiulbėjimo...

Tiek šilumos...

...Net jei keturios sienos

užslėgs pečius

ir parklupdys...

Žemė tokia...be krašto!

Jūra tokia - sava!

...Net jei oro lūpomis nebepagausi.

Jis - aplink,

jis visur;

Tu kaip lapas leki ir krenti;

Jis - aplink

pilnas miško ošimo,

pilnas žibuoklių kvapo...

Net jei lūpomis nebepagausi...

Perone

Traukinys pajudėjo.

Nebeatsimenu,
Ar tą dieną snigo, ar šalo?
-------------------------
Tiktai visa sutilpau -
Karštame kamuoly gerklės;

Širdyje,
sušalusioj į ledo kruopą..

Ant laiptų

Lyg dangūs aukšti
Gilūs tarsi bedugnė
Mūsų širdies
judesiai. --
Bangavo laiptai
It vandenynas
Rodės, kad į gelmę krentu.
Tavo akys buvo šaltos -
į gelmę kritau viena.

Vidurnaktis

Vidurnaktis.
O man dar ne vidurnaktis.
Eilėraštis mane vilioja
Prie prarajos
Arba prie kalno.
Prieš dvyliktą jau nepaskambini.
Nepasakai,
kad pasiilgai mano balso.
Po dvylikos irgi jau nepaskambinsi.

J.Erlickas

Vienas ryškiausių prisiminimų: pilnas kraštas agurkų ir pomidorų!
Kai kurie rauginti. O man neįdomūs nei tie, nei anie.
Švysteliu pro langą ir pasijuntu laisvas.
Arbūzas - štai ko man reik!
Radęs kertėj arbūzą, išskobiau minkštimą ir pasidirbęs kanoją
ėmiau irstytis vonioj. Iš pradžių plaukiojau pakraščiu, paskui
įsidrąsinau, juolab kad didelių bangų nebuvo: nusprendžiau išbandyti
save ir perplaukti vonią iš vakarų į rytus. Išplatinęs pareiškimą,
jog žygį skiriu Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui,
užguliau irklus...
Greitai supratau padaręs kvailystę. Gimtasis krantas nutolo,
o svetimas nepriartėjo. Gimtajame regėjau žmoną ir kažkokį
vyriškį. Atrodo, jie buvo laimingi. Pasijutau vienišas ir visų apleistas.
Ir kvailesnis, nei man anksčiau atrodė. Kam tie savęs
išbandymai vargais bei nepritekliais? Protingas kitus išbando, o
savimi - rūpinasi.
Paleidau iš rankų irklus. Kito kranto nepasieksiu, o savam aš
jau svetimas...
Apsigraibęs radau butelį, silkę ir laikraštį. Butelį išgėriau, laikrašty
užrašiau apytikres savo koordinates, o silkę švystelėjau už
borto.
Jūrininkai supras, ką noriu pasakyt.
Betgi niekados čia neregėjau nė sukiužusio burlaivio! Nykūs,
apleisti vandens...
Badas, troškulys - štai kas manęs laukia. O juk gimtam krante,
kai viską turėjau, man vaidenos, kad kažko trūksta, kad ten,
už horizonto, geriau...
Pelnyta bausmė už tai, kad nemokėjau džiaugtis, nenorėjau
būt geras...
Kažin, kas tas vyriškis?
Susinervinęs pradūriau kanojos dugną. Ėmė sunktis vanduo,
tuoj nugarmėsiu į gelmę. Ir puiku! Juk, užuot susimąstęs apie
sielos išganymą, štai pavyduliaut ėmiau.
Menkas, niekingas žmogiūkštis! Gal ir gerai, kad ryžaus save
išbandyt... Mano vieta dugne.
Visas gyvenimas ūmai pralėkė prieš akis: pavasariai, rudenys...
Kas buvo ir ko nebuvo, bet, mano manymu, privalėjo
būt... Pirmieji bandymai, didieji atradimai ir giminių bei artimųjų
žygiai... Pralėkė be jokios tvarkos... Ir kokia gali būt tvarka
einant į dugną! Bene čia laikas ir vieta ką tvarkyt?
Mano galvoj niekad nebuvo tvarkos...

Mažiau už nieką

- Kiek sveria snaigė? - paklausė zylė balandžio.
- Mažiau už nieką, - atsakė pastarasis.
Tada zylė ėmė pasakoti:
- Man besiilsint ant pušies šakos, pradėjo snigti. Tarsi sapne lengvutės snaigės tyliai ir švelniai gulė ant žemės. Neturėjau ką veikti, tad ėmiau skaičiuoti snaiges. Suskaičiavau 3 751 952. Kai nukrito 3 751 953-oji snaigė, sverianti mažiau už nieką - kaip tu sakei - šaka nulūžo...
Tai tarusi zylė purptelėjo ir nuskrido.
Balandis, kuris dar Nojaus laikais buvo pagarsėjęs kaip taikos nešėjas, giliai susimąstė, o po to pats sau tarė:
- Galbūt ir tam, kad visas pasaulis staiga pražystų taika, tetrūksta vieno žmogaus?

GALBŪT TRŪKSTA TIK TAVĘS...


Bruno Ferrero "Svirplio giesmė"

LAIŠKAS SESUTEI AŠTUONIOLIKTO GIMTADIENIO PROGA

Kelyje link svajonių...

Gyvenimas. Jis yra toks koks yra. Tu jame tik maža dulkelė. Nieko nepakeisi. Bet patikėk - ir nereikia. Užtenka tik mylėti ryte patekančią saulę.

Meilė pasauliui daro gyvenimą gražų. Skubėk - turi tik mirksnį, kuris netruks pasibaigti. Juk tiek visko dar norėtum padaryti, suspėti... Ir nesakyk rytoj! Jis dar toli. Dabar yra tik ši akimirka ir tavo gyvenimo turtingumas priklauso nuo to, kaip mokėsi ją išnaudoti. Nešvaistyk brangaus laiko. Ir jei manai, kad dabar ištiesusi rankas iškart viską pasieksi... Reikės daug kantrybės. Panašiai tiek, kiek reikėjo išmokti vaikščioti. Ar dar pameni? Nesvarbu. Tu juk paveldėjai iš protėvių tą begalinę stiprybę eiti gyvenimo keliu. Net ir prieš vėją - į priekį. Ir nebandyk apsimesti silpna. Abi žinom, kokia esi stipri.

Saugok visa, kas tau brangu. Nedalink ir neatiduok - to, kas duota tik tau. Nesižemink ir nesileisk trypiama. Svarbiausia - netrypk pati savęs. Net būdama mažu lašeliu jūroje - esi nuostabi ir nepaprasta. Juk ar matei kur nors tokią pačią kaip tu. Ne? Nes tu vienintelė. Nebijok riesti nosies. Bet tik tuomet, kai lūpos šypsosis kitiems. Jie irgi ypatingi.

Niekad nepersistenk - ką bedarytum. Jei beskubant apsvaigs galva - sustok. Pasinerk į vienatvę. Joje vėl atrasi save ir tuos žėrinčius turtus, kurie slypi širdyje. Neslėpk jų. Tegul žemė švyti nuo tavęs. Būk spindulėliu.

Nepasiduok. Tu verta laimėti. Kovoje dėl savo didžiausių svajonių.

P.S. O jei kada bus liūdna - juk žinai mano telefono numerį, o aš jau pasistengsiu tau įpūsti cukraus (ains! cvai! drai!) :)) Fantastiškai tave myliu.

Martinas Liuteris Kingas

Išmokome skrieti lyg paukščiai, plaukioti kaip žuvys, bet mums dar svetimas menas gyventi kaip broliams.