- Kiek sveria snaigė? - paklausė zylė balandžio.
- Mažiau už nieką, - atsakė pastarasis.
Tada zylė ėmė pasakoti:
- Man besiilsint ant pušies šakos, pradėjo snigti. Tarsi sapne lengvutės snaigės tyliai ir švelniai gulė ant žemės. Neturėjau ką veikti, tad ėmiau skaičiuoti snaiges. Suskaičiavau 3 751 952. Kai nukrito 3 751 953-oji snaigė, sverianti mažiau už nieką - kaip tu sakei - šaka nulūžo...
Tai tarusi zylė purptelėjo ir nuskrido.
Balandis, kuris dar Nojaus laikais buvo pagarsėjęs kaip taikos nešėjas, giliai susimąstė, o po to pats sau tarė:
- Galbūt ir tam, kad visas pasaulis staiga pražystų taika, tetrūksta vieno žmogaus?
GALBŪT TRŪKSTA TIK TAVĘS...
Bruno Ferrero "Svirplio giesmė"
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą